valybumas

valybùmas sm. (2) NdŽ; ŠT194 → valybas: 1. Labai daug reiškia ir švarumas, valybumas Vd. Grožybė ir valybumas eit išvien prš. | prk.: Tai jausmų valybumas. Kad mūsų jausmai visuomet valybi bus, tai mums ir visai nebus galima nešvariu kūnu gyventi Vd. 2. Dailumas, valybùmas KII90.